- išurvinėti
- išurvinė́ti iter. išurvinti: Žemė kurmių išurvinė́ta, kurmrausota Šts. \ urvinėti; išurvinėti; paurvinėti; prisiurvinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išveizėti — 1. NdŽ, Pln žr. išveizdėti 1: Elena išveizėjo visas kningas – nėr tos vardo dienos Trk. Išveizėjo, išvartė visus pašalius ir nerado Brs. Išveizės iš visų pusių, iškratys, tada pirks Krš. Par vis mistras norėjo išveizėti tus kraštus, vis norėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
paurvinėti — tr. pakasinėti, parausinėti po keru: Bulbių paurvinėju, kiaules pašeru – toks muno darbas Krš. Pirmąsias dvi vagiki paurvinėjau, kitas laikau DūnŽ. | refl. tr. DūnŽ, Rdn: Norėjau tų šviežių bulbių pasiurvinėti, ale dar mažos Krš. urvinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
prisiurvinėti — tr. prikasinėti, prisirausinėti iš po kero: Išleku i prisiurvinėju [bulvių] krepšiuką DūnŽ. urvinėti; išurvinėti; paurvinėti; prisiurvinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
urvinėti — urvinėti, ėja, ėjo 1. intr. J.Jabl: Urvinėti yra vaikščioti po urvus J. 2. tr. nuolatos arinėti, kaupti: Mes tas bulbes visą pavasarį urvinėjom, ko norėt, ka i užaugo Sk. 3. tr. DūnŽ, Rdn kasti šviežias bulves neišraunant kero: Šiokiame laike jau … Dictionary of the Lithuanian Language